Jau tradicine tapusioje konferencijoje J. Janonio gimnazijoje rinkosi švietimo bendruomenė. Kartu su vadžios atstovais, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskiene ir Šiaulių universitetu mokyklų mokytojai, mokinių tėvai ir patys mokiniai aptarė aktualias problemas ir lūkesčius.
Šių metų konferencijoje išskirtiniu akcentu tapo konferencijoje pristatyta “Geros mokyklos tyrimų analizė: Šiaulių miesto atvejis”, kurią rengė Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto doc. dr. E. Masiliauskienė, lekt. M. Vilkonienė ir lekt. dr. A. Norkus.
Tyrimo grupė pateikė pirminius rezultatus. Buvo aptarti esminiai geros mokyklos bruožai, trūkumai, silpnybės ir stiprybės.
Mokyklos pasirinkimas
Pristatydama tyrimą docentė E. Masiliauskienė aptarė, į ką dėmesį atkreipia mokiniai ir jų tėvai rinkdamiesi mokyklą.
Daugelis tėvų ir vaikų kaip pagrindinę pasirinkimo priežastį nurodė patogią mokyklos vietą. “Tampa aišku, kad centro mokyklos patrauklesnės už esančias rajonuose”, – apibendrino docentė.
Mokiniai gimnazijas taip pat renkasi ir atsižvelgdami į artimųjų ar draugų patirtį. Ne paskutinėje vietoje lieka ir kuriamas arba jau sukurtas mokyklos įvaizdis. Mokiniai vertina pozityvius visuomenės atsiliepimus, pranešimus laikraščiuose, kaimynų rekomendacijas.
Geros mokyklos požymiai
“Tiek mokiniams, tiek jų tėvams ir mokytojams svarbiausias geros mokyklos kriterijus – saugumas. Tiesa, tėvai ir mokytojai saugumą vertina skirtingai, tačiau tai yra natūralu”, – kalbėjo E. Masiliauskienė.
Tėvai akcentuoja visapusišką vaikų saugumą. Jų nuomone, vaikas neturi patirti diskomforto dėl santykių su mokytojais, bendraklasiais, ar dėl ugdymo sudėtingumo.
Mokytojai dėmesį skiria savo saugumui. “Kai mokytojas gali dirbti ir uždirbti, jaustis pilnaverčiu žmogumi, o ne patyčių objektu, tuomet jis gali jaustis saugiai”, – vieną iš respondentų atsakymų perskaitė pranešėja. Mokytojai, atsakydami į tyrimo klausimus, kaltina biurokratizmą, įvardija ir vadovo kompetencijos svarbą.
Dar vienas, ne mažiau svarbus geros mokyklos požymis, – darbuotojų profesionalumas. Tėvai akcentuoja aukštą pedagogų kompetenciją. Geroje mokykloje turi dirbti tikras, ne popieriuje, mokytojas. Tėvų nuomone, nei pinigai, nei moderniosios technologijos neatstos mokytojo.
Pranešime taip pat nuskambėjo, kad gera mokykla yra ne būtinai ta, kuri stipriai paruošia žinių prasme.
Didžiausi trūkumai
Apie trūkumus mokyklose daugiausia tyrime diskutavo mokinių tėvai. Jie įvardijo pedagogų profesionalumo stygių, vaikų ir pedagogų kartų konfliktą.
Tėvams kliūva seni mokytojų metodai ir šiandienos poreikių neatitinkanti pedagogika. Taip pat tėvai įvardijo, kad mokyklose trūksta lytinio švietimo. Čia pat išaiškėjo ir nemenka problema – mokiniai pernelyg demonstruoja seksualumą ir tai mokyklose yra toleruojama.
“Neskirstykite mokinių į gabius ir negabius, nedėkite “durniuko” etiketės”, – pranešime nuskambėjo vieno tyrimo respondento pastaba.
Mokyklų stiprybės
Tiek trūkumuose, tiek ir stiprybėse mokiniai ir tėvai nurodė mokytojų profesionalumą, kompetenciją. “Tai rodo ir gerąją mokyklų patirtį, vadinasi turime kuo pasidžiaugti”, – teigė E. Masiliauskienė.
Mokiniai gyrė mokyklas už tinkamai organizuojamus ugdymo turinio dalykus, gerai paruoštą programą. Ne vienas mokinys įvardijo geras galimybes studijuoti universitetuose baigus mokyklą, akcentuoja sustiprintus dalykus, kuriuos galima rinktis įvairiose mokyklose.
pedagogai ir mokiniai vertindami dabartinę mokyklą akcentuoja iš dalies (tačiau tikrai ne visais atvejais) kitokį požiūrį į dabartinę mokyklą dėl įvairių priežasčių: turimos patirties, požiūrio į atliekamą darbą, siekio atliepti šiandienos iššūkius asmeniui, konkrečiai profesijai ir pan.