
Renė Dekartas (pranc. René Descartes, 1596 m. kovo 31 d. – 1650 m. vasario 11 d.) – prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas, kilęs iš didikų giminės. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku.
„mąstau, vadinasi, esu (gyvenu)“
R. Dekartas gimė Turenės provincijoje. 1604–1612 metais studijavo filosofiją ir gamtos mokslus jėzuitų kolegijoje La Flešo (La Fleche), vėliau – teisę Poitiers (iki 1616 m.). Baigęs karo mokyklą Bredė (Brede) nuo 1618 m. tarnavo kariuomenėje Nyderlanduose. Vėliau keliavo po Europą, o 1625–1629 m. gyveno Paryžiuje, bei studijavo matematiką. 1629 m. vėl emigravo į Nyderlandus, kur sukūrė didžiąją dalį matematikos, fizikos, medicinos ir filosofijos veikalų. 1633–1647 m. R. Dekarto veikalai buvo įtraukti į Katalikų bažnyčios draudžiamų knygų sąrašą ir pasmerkti viešai sudeginti. 1649 m. R. Dekartas, pakviestas Švedijos karalienės Kristinos, išvyko į Stokholmą, kur po kelių mėnesių mirė nuo plaučių uždegimo (1819 m. jo palaikai perlaidoti Paryžiuje). Paties R. Dekarto žodžiais, gyvenimas Stokholme jam labai pakenkė, kadangi jis mėgo šiltą klimatą ir gerai pamiegoti, o Švedijoje klimatas drėgnas, be to, karalienė Kristina prašė, kad filosofas keltųsi 5 valandą ryto.
R. Dekarto filosofija – tai bandymas sukurti visiškai naują ir nepriklausomą filosofinę sistemą. Naujasis pasaulėvaizdis, anot mąstytojo, turėjo būti prieinamas visiems. R. Dekartas savo filosofinę koncepciją grindė iki tol negirdėta nuostata, kad „iš visų dalykų pasaulyje būtent protas yra paskirstytas teisingiausiai, tad gebėjimas daryti tinkamus sprendimus yra iš prigimties visų žmonių vienodas. R. Dekartas propagavo naujų žmonių filosofiją, kuri nesiremtų jokiais ankstesnių laikų autoritetais.
Filosofo mąstymo išeities taškas buvo garsioji nuostata – „cogito ergo sum“ – „mąstau, vadinasi, esu (gyvenu)“. „Cogito“ tapo pirmąja R. Dekarto filosofinio mąstymo prielaida. Dubito ergo cogito (abejoju, vadinasi, mąstau) yra šios prielaidos prielaida.
„Galiu įsivaizduoti, kad viskas yra apgaulinga sapnų žaismė, kad neegzistuoja nei pasaulis, nei Dievas, kad esu kažkas skirtingo nuo kūno. Tačiau niekaip negaliu pamąstyti, kad nemąstau. Tik mąstymo negaliu jokiu būdu nuo savęs atskirti, tik jis yra būtina mano esybės savastis. Todėl į klausimą, kas aš esu, gali būti tik vienas atsakymas: esu mąstanti esybė, esybė, kuri abejoja, supranta, teigia, prieštarauja, jaučia. Apibrėžiu save kaip nematerialią sielą, kaip substanciją, kurios vienintelis atributas yra mąstymas ir kuri yra tapati mąstymui. Net ir tada, kai žvilgsnį nukreipiu į išorės pasaulį, pažįstu juk ne pasaulį, o savo paties psichines būsenas ir intelektinius aktus. "[
Anot filosofo, daiktas yra savybių visuma. Dėl to pasaulis yra pažinus. Žmogus egzistuoja, nes jis yra mąstanti esybė.
R. Dekartas nagrinėjo tiek filosofijos, tiek etikos klausimus. Jo filosofija turėjo įtakos Dž. Lokui, G. V. Leibnicui, B. Spinozai, I. Kantui.
Svarbiausi filosofijos veikalai: Samprotavimas apie metodą gerai nukreipti savo protą ir rasti mokslų tiesą (Discours de la méthode pour bien conduire sa raison et chercher la vérité; 1637), Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriais įrodinėjamas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas (Meditationes de prima philosophia, in quibus Dei existentia et animae humanae a corpore distinctio demonstratur; 1631-1642), Filosofijos principai (Pincipa philosophiae; 1644), Tiesos ieškojimas, remiantis natūralia šviesa (Inquisitio veritatis per lumenem naturale; 1701 (išleista po mirties)).
Vertimai į lietuvių kalbą: Rinktiniai raštai / [parengė Romualdas Ozolas ; iš prancūzų kalbos vertė Gvidonas Bartkus, Petras Račius]. - Vilnius : Mintis, 1978. - 333 p. Sielos aistros / [iš prancūzų kalbos vertė Linas Rybelis]. - Vilnius : Pradai, 2002 (Kaunas : Spindulys). – 231 p.