Pasakojama, kad šiose vietovėse kadaise gyvenęs Dievo Perkūno pagalbininkas dievaitis Kalvelis. Tamsūs ir sunkūs anuomet buvę laikai. Dievaičiui Kalveliui pagailo vargstančių žmonių. Tada Jis iš vietos pelkių rudos nukalęs saulę ir įkėlęs ją į milžinišką ąžuolą, augusi aukštajame kalne. Saulės šviesa nušvietusi aplinkines žemes. Vietos žmonės tapę laimingesni ir turtingesni. Įvertinę šią dievų dovaną žmonės žalia šio ąžuolo pastatė alką, kurioje ėmė garbinti dievus dosniai jiems aukodami. Saulės šviesa ir toks žmonių elgesys susižavėjo Dievą Perkūną. Tuomet Dievas Perkūnas liepęs dievaičiui Kalveliui Saulę perkelti dangų, kad ši šviestų visiems žmonėms. Dievaitis Kalvelis paklausęs Dievo Perkūno. Saulę iš ąžuolo iškėlęs ir ją pakabinęs dangaus skliaute. Nuo tada Saulė šviečia visiems žmonėms. Saulės gimtinė ir visos jos apylinkės pradėtos vadinti Saulės žeme, o kalnas, kuriame augo ąžuolas, savo šakose laikęs Saule – Aukštosios alkos kalnu (Aukštalke), o gytaromis nusieta pelkė, iš kurios rudos buvo nukalta Saulė – Gytariais.